2011-08-10

2011.07.30 - 2011.08.07 Grįžtame į Juodkalniją

Devynių dienų kelionė su antrosiomis pusėmis. Važiavome keturiese - dvi poros. Po vyriškojo "alkotripo" namuose pasidalinome per daug spalvingais įspūdžiais, todėl antrosios pusės taip pat panoro apsižvalgyti Juodkalnijoje.
Kelionės tikslas - kuo greičiau pasiekti Perast miestelį Juodkalnijoje, ten ilsėtis, aplankyti "Lovčeno" parką, kelis Kotoro įlankos miestelius,  "Durmitoro" parką. Po sielos poilsio "Durmitoro" parke - kuo greičiau parsirasti namo.
Važiavome nuosavu transportu - lengvuoju automobiliu. Nuvažiavome 4700 km.

Maršrutas "google" žemėlapyje (panašiausias kokį tik pavyko "nupiešti", kadangi "google" atsisakė važiuoti per Bosniją) :


View Larger Map

Iš Kauno pajudėjome šeštadienį 07.30. d. apie 15 valandą. Stoviniavome mažai, vairavome pasikeisdami, todėl jau po 24 valandų buvome Dubrovnike Kroatijoje. Pora tūkstančių kilometrų pralėkėme tik su vienu nuotykiu - naujai statomoje automagistralėje Kroatijoje labai mažai degalinių, todėl vienu metu riedėjome "garais".
Baigėsi degalai


Negana to papuolėme į kamštį.
Kamštis Kroatijos automagistralėje


GPS įrenginukas apie artimiausias degalines nieko negalėjo papasakoti, kadangi naujai statomo kelio gabaliuko jo žemėlapiuose tiesiog nebuvo. Pasisekė, jog renkantis mokestį už keliavimą automagistrale žmogus papasakojo kaip rasti degalinę. Iki jos buvo apie du kilometrai. Kuomet pamačiau pakelėje kyšančius degalinės "skvernus" - iš džiaugsmo spustelėjau akceleratoriaus pedalą "iki dugno", tačiau automobilis tik tingiai sumurmėjo, vos pajudėdamas į priekį. Pylėme pilną baką, kratėme lašus.
Iki Perast miestelio Juodkalnijoje liko tik apie 80 km., todėl išlipome apsižvalgyti Dubrovnike. Miestas labai gražus, pamėgtas keliautojų kruiziniais laivais.
Dubrovnik kurortamiestis Kroatijoje


Daug akiai mielos senovinės architektūros.
Dubrovnik kurortamiestis Kroatijoje


Po varginančios kelionės smagu apsidairyti.
Dubrovnik kurortamiestis Kroatijoje


Važiuojame toliau - mūsų laukia legendinis Perast miestelis. Paskutinius kilometrus įveikiame labai vaizdingais "drugelio" krantais.

View Larger Map


Likus keliolikai kilometrų, sustojame pasigrožėti Perast miesteliu iš kitos "drugelio" kranto pusės.
Perast Juodkalnija


Jau vakarėja, judame link miestelio. Štai jis !
Įvažiavimas į Perast


Ieškome kur apsistoti. Tačiau šįkart taip lengvai nepavyks.. Miestelyje vyksta "Klapa" festivalis, viešbutukai pilni žmonių, kainos nedraugiškos. Sezonas.. Festivalis mums pasirodo gan liūdnas, todėl juo daugiau nebesidomime. Tai lyg senovinės muzikos ir bardų pasirodymo mišinys, tačiau viskas atliekama labai mėgėjiškai.
Klapa festivalis Peraste


Viešbutukas, kuriame gyvenome praeitą kartą, paprašo keturis kartus didesnės kainos. Kelias minutes liūdime, tuomet prieiname kavinę "caffe Armonia", kurioje yra nemokamas belaidis internetas. Jei prisijungimo slaptažodis nekeičiamas - jis yra "1234512345". Gurkšnodami alutį (bokalas apie 1,80 Eu), valgydami makaronus su kumpiu (porcija apie 4,50 Eu), blynelius su tunu (soti porcija apie 2,50 Eu), sistemoje booking.com mobiliuoju telefonu surandame artimiausia viešbutį, kuris gali pasiūlyti "draugišką" kainą. Rezervuojame apartamentus "Apartments Bianca" viešbutyje. Viešbutis yra apie 20 km. nuo Perasto.
Viešbutis Apartments Bianca


Dviejų kambarių apartamentai kainuoja 50,- Eu keturiems žmonėms. Dar keturis eurus sumokame kaip kažkokius mokesčius. Tai lyg vieno euro turisto mokestis. Vienintelis viešbučio minusas - jį labai sunku rasti. Sustojame parduotuvėje paklausti kelio, paslaugus vietinis gyventojas sėda į savo automobilį ir liepia važiuoti paskui. Važiuodami paskui visi sutariame, jog patys vargu ar būtume radę. Apie tai užsimename viešbučio darbuotojai - ji šypsodamasi palinksi galva. Paslaugiajam vietiniam gyventojui siūlome pora eurų, tačiau jis griežtai atsisako. Mūsų sugadinti kapitalistiniai smegenys negali paaiškinti kodėl.
Kambariai viešbutyje erdvūs ir pakankamai tvarkingi, juoką sukelia televizija - vien islamą propoguojantys kanalai.
Viešbutis Apartments Bianca


Kuičiamės, prausiamės, gurkšnojame alutį prieš miegą, klausomės griežtos islamo dvasininko kalbos.
Viešbutis Apartments Bianca


Akys merkiasi pačios. Juk vairavome daugiau nei parą, pakaitomis pamiegodami ar tik pasnausdami po 1-2 valandas. Miegame ilgai ir saldžiai.
Pirmadienio rytas - rugpjūčio pirmoji. Trečia kelionės diena. Keliamės, prausiamės pusryčiaujame. Nešant daiktus link automobilio, viešbučio teritorijoje mus pasitinka vėžliai.
Du vėžliukai


Nusprendžiame, jog jie tikrai niekur nepabėgs, krauname daiktus į automobilį, važiuojame atgal link Perast miestelio, pakeliui sustodami prie nuorodų "SOBE". Vietine kalba tai reiškia "apartamentai". Labai neilgai trukus randame puikius apartamentus. Dėl kainos deramės su charizmatiška šeimininke Zora. Jos sūnus Vladimiras šiek tiek moka anglų kalbą ir mums padeda. Suderame 50,- eu parai. 12,50 eu žmogui - tokioje vietoje tikrai verta sumokėti. Šeimininkė nėra labai patenkinta, vis mini kažkokius italus, kurie mokėjo 100,- eu, tačiau vėliau nusišypso ir patapšnoja per petį. Paminėsiu dar kartą - apartamentai nuostabioje vietoje - ant pačio jūros kranto įlankoje (pažymėti žalia rodykle).

View Larger Map


Mums teko visas namuko antras aukštas su erdviu balkonu.
Apartamentai


Iš apartamentų balkono matosi Perast miestelis, akis glosto nuostabus vaizdas.
Vaizdas iš apartamentų balkono


Nenusakomas jausmas gurkšnoti alutį grožintis tokiu vaizdu.
Gurkšnojame


Stebėti saulės glostomus kalnus.
Vaizdas iš apartamentų balkono


Išsimaudome, atsigaiviname alučiu, nusiprausiame ir važiuojame į Perast miestelyje esantį "Pirate Bar".
"Pirate Bar" Perast


Oras puikus - ragaujam, maudomės.
"Pirate Bar" Perast


Sezonas, todėl žmonių netrūksta.
"Pirate Bar" Perast


Niekas niekur neskuba, visi mėgaujasi šia akimirka.
"Pirate Bar" Perast


Vėliau važiuojame į Kotor miestą apsipirkti, užsukame į Kotoro pilies teritoriją - vadinamąjį "miestą mieste".
Kotor pilies prieigos sienos


Viduje visa teritorija virtusi į komercinę zoną - barai, suvenyrai.. Mums - vyrukams tai ne itin patinka, žmonos džiaugiasi, ieško suvenyrų.
Kotor pilies prieigos


Tačiau vis dar yra ir vietinių gyventojų.
Kotor pilies prieigos

Šalia pilies prieigų sienos vyksta prekyba.
Vaisiai


Parduodami vaisiai, daržovės, medus, aliejai ir kitos gėrybės.
Gėrybės


Grįžtame į Perast miestelį, vakarieniaujame, vaikštome.
Perast miestelis


Dairomės.
Perast miestelis


Šįkart sena miestelio varpinė atidaryta turistams.
Perast miestelis


Laiptų daug, esame pavargę, tačiau ropščiamės viršun. Ne veltui.
Perast miestelis


Atsiveria visas grožis kaip ant delno.
Perast miestelis


Dairomės išpūtę akis.
Perast miestelis


Fotografuojame visas keturias puses.
Perast miestelis


Įlankoje lėtai slenka didelis laivas.
Perast miestelis


Dusliai pypteli lyg atsisveikindamas su salomis ir nuplaukia sau.
Perast miestelis


Leidžiamės žemyn, žingsniuojame vidine miestelio gatve.
Perast miestelis


Gatvelės siauros.
Perast miestelis


Viskas autentiška.
Perast miestelis

Kaip pasakoje.
Perast miestelis


Pamažu vakarėja.
Perast miestelis


Traukia pasėdėti.
Perast miestelis


Kiti rizikuodami ieško maisto.
Perast miestelis

Prisėdame atsigaivinti. Už 30 metrų nuo šio suoliuko yra maža parduotuvėlė. Skardinė šalto vietinio alaus kainuoją vieną eurą. Ne kurortinėje zonoje prekybos centre to pačio alaus skardinė kainuoja 0,60 - 0,70 euro centų. Tačiau čia ne vieta deryboms.
Perast miestelis


Vėliau nemokamai kursuojančiu elektriniu traukinuku parsirandame iki automobilio.
Perast miestelis


Važiuojame į apartamentus. Ten ragaujame alutį, grožimės naktiniais įlankos žiburiais, šnekučiuojamės ir žaidžiame pokeriuką iki vėlumos.
Vakarinis pokeris


Antradienio rytas. Ketvirtoji kelionės diena. Ryte prieš pusryčius nuo atbrailos stryktelime į arbatos šiltumo ir krištolo skaidrumo vandenį.
Kalnai ir jūra ryte Kotoro įlankoje


Apartamentus turėsime dvi dienas, todėl šiandien niekur neskubame. Ilsimės, pramogaujame, grožimės.
Kalnai ir jūra ryte Kotoro įlankoje 


Apie pietus iš už kalno išlenda nedoras debesėlis ir trumpai šliūkšteli lietučio.
Lietus Kotoro įlankoje


Tačiau jis neišgąsdina netgi vietinių gyventojų.
Lietus Kotoro įlankoje


Pietaujame kvėpuodami gaiviu lietaus oru. Vėliau važiuojame atgal į Perast miestelį.
Perast miestelis Juodkalnijoje


Nužygiuojame iki laivų prieplaukos. Miestelyje ramu.
Perast miestelis Juodkalnijoje


Laivu išplaukiame į vieną iš šalia Perast esančių dviejų salų.
Perast miestelis Juodkalnijoje


Viena iš salų yra natūraliai susidariusi, kita dirbtinė. Plačiau apie salas angliškai čia. Praplaukiame natūraliąją salą, kurioje šiuo metu įsikūręs prabangus viešbutis.
St. George sala


Ne viešbučio svečiams čia pakliūti nevalia, todėl turistai plukdomi į kitą - dirbtinę salą.
Salos šalia Perast miestelio


Ne sezono metu persikelti laiveliu kainuoja 3,- eu. Pirmąją dieną mums siūlė keltis už 5,- eu, šiandien tas pats vyrukas mus plukdo už 4,- eu. Dirbtinėje saloje įsikūrusi stačiatikių šventykla.
Stačiatikių šventykla saloje


Aplink zuja atplukdyti turistai.
Stačiatikių šventykla saloje


Tačiau aplinka rami.
Stačiatikių šventykla saloje


Šventykloje taip pat ramu ir gražu.
Stačiatikių šventykla saloje


Aplinka panaši kaip ir Perast miestelyje.
Stačiatikių šventykla saloje



Ta pati architektūra, tos pačios statybinės medžiagos.
Stačiatikių šventykla saloje



Gražu, be abejo.
Vaizdas iš stačiatikių šventyklos saloje


Vėliau lipame į laivelį, plaukiame atgal.
Parplaukėme


Aplink supasi gražesni laivai.
Laivas Peraste



Miestelyje vis dar atrandame įdomių vietų.
Perast miestelis Juodkalnijoje


Vakarieniaujame. Virš galvų kabo vynuogių kekės bei gėlių žiedai.
Baro dekoracijos


Retsykiais gėlės žiedas nukrenta tiesiog ant stalo.
Papuoštas alus


Grįžtame į apartamentus. Vietinis vynas, alyvuogės, pokeriukas. Vynas parduotuvėje kainuoja 2,00 - 3,00 eurus. Labai skanus.
Vynas, alyvuogės, pokeris


Gražūs vaizdai, be abejo.
Kotoro įlanka vakarėjant



Trečiadienis, 08.03. Penktoji kelionės diena. Rytas prasideda kaip visada - maudynės, kava, pusryčiai.
Rytas


Šiandieną praleisime kalnuose - Lovčeno parke. Vakarop nusileisime nuo kalnų prie atviros jūros, netoli Budva miestelio. Nakvosime palapinėje. Tačiau rytoj grįšime. Taip sutarėme ir su šeimininkais - pažadėjo apartamentų niekam neužleisti.
Apie 13 val. išvykstame. Kotor mieste sukame į kalnus. Kylame, vingiuojame, sustojame pasigrožėti.
Kotor miestas Juodkalnijoje


Namukai vis mažesni, horizontas liejasi.
Tivat miestelis Juodkalnijoje - matosi oro uostas


Sustojame pailsėti. Puiki vieta prisėsti.
Peizažas - Kotoro įlanka


Čia pat kalnuose perkame lauktuvių - vietinės gamybos "rakijos". Pardavėjas malonus - duoda paragauti.
Rakijos pardavėjas


Kylame toliau. Privažiuojame pačia parko viršūnėlę, kur įsikūręs Njegošo mauzoliejus.
Njegošo mauzoliejus


Velniškai daug laiptelių. Nuo rakijos bėga prakaitas, tačiau iš viršaus matosi apie 70% visos Juodkalnijos teritorijos. Bent jau taip mus tikina vietinė darbuotoja. Lipam, prakaituojam. Kalne pasirodo taip pat aibė laiptų, tačiau jau nebėra kur trauktis.
Velniškai daug laiptelių


Prie mauzoliejau įėjimo - motinystės ir dukterystės simboliai. Motina ranka laikosi už pilvo, dukra už kasos.
Njegošo mauzoliejus


Viduje didingas paminklas Njegošui.
Njegošo mauzoliejus


Lubos dengtos auksu.
Njegošo mauzoliejus


Apačioje yra kripta, tačiau pats Njegošas palaidotas kitur.
Njegošo mauzoliejus


Lauke vaizdai įspūdingi.
Njegošo mauzoliejus


Tačiau mes prie šių vaizdų jau pripratę.
Njegošo mauzoliejus



Mauzoliejus įsikūręs 1560 m. aukštyje. Reikės daug leistis. Tą ir darome. Keliukas siauras, važiuojame lėtai.
Siauras ir vingiuotas keliukas



Apačioje, netoli Budva miestelio planavome apsižvalgyti St. Stefan salelėje.
St. Stefan salelė



Privažiavome sekdami nuorodas, sumokėjome už automobilio parkavimą, pėsčiomis patraukėme link įėjimo į salelę. Tačiau prie įėjimo laukė varteliai, šalia kurių stovintis darbuotojas paaiškino, jog visa salelė yra privatus viešbutis ir į ją gali patekti tik ten apsistoję svečiai. Labai keista.. Aplink šurmulys, zuja automobiliai, mokami paplūdimiai, daug žmonių.
St. Stefan salelė


Miestelyje apsiperkame, važiuojame toliau. Tikslas - rami įlankėlė 1,5-2 km. nuo mažo miestelio.

View Larger Map



Atvykstame į vietą. Ogi ramioji įlankėlė jau nebe tokia rami. Vietiniai gyventojai įrengė nedidelį kempingą.
Kempingas


Aplink zuja nemažai žmonių.
Kempingas


Vieta automobiliui - 10,- eu. Žmonių ir palapinių skaičius neribojamas. Į šią sumą įtrauktas pusėtino švarumo tualetas ir dušas. Bala nematė - bent moterys bus labiau patenkintos. Kol-kas kempingas pustuštis. Kas bus vėliau?
Kempingas



Išsimaudome ir pėdiname krantu iki miestelio.
Akmenėtas krantas


Miestelis mažas, šalia didelis kempingas.
Vakarėja


Valgome picą, ragaujame alaus. Kainos pasirodo nedidelės, lyginant su Perast miesteliu. Sutemus grįžtame krantu atgal. Ant kranto ragaujame alutį, grožimės mėnesiena.
Mėnesiena


Ketvirtadienio rytas. Šeštoji kelionės diena. Visi norime grįžti į Zoros apartamentus. Išsimaudome, susibadome kojas į ežiukus. Vieną jų ištraukiame tyrimams.
Ežiukas


Ežiukas kaip ežiukas.. Paleidžiame jį atgal, kraunamės daiktus ir važiuojame pas Zorą.
Paliekame kempingą


Kelias neilgas - atvykstame per pora valandų. Zora pasitinka mus šypsodamasi, tačiau vis dar primena italus ir jų 100,- eurų. Mes šypsomės taip pat. Vienintelis žodis, kurį suprantame tiek mes, tiek Zora - "Super". Šiandien paskutinė diena skirta kūniškam malonumui. Rytoj kalnai - duoklė dvasiai, poryt judėsime link namų. Atsipalaiduojame išnaudodami visus Zoros apartamentų privalumus. Šalia balkono auga figų medis.
Figų medis


Valgome pietus, desertui - ką tik nuskintos figos. Figos būna prinokę nepriklausomai nuo spalvos - svarbu, jog būtų minkšta. Skanu !
Pietūs ir desertas


Po pietų ramiai sėdime ant krantinės, siurbčiojame alutį, šeriame žuvytes čia pat gyvenančiais moliuskais.
Pietūs žuvytėms


Moliuskais aplipusi visa krantinė.
Moliuskai


Tarpusavyje jie tiesiog kaunasi dėl vietos.
Moliuskai


Staiga prisimename vietinį gyventoją prie Kotoro pilies, kuris rinko šiuos moliuskus.
Vietinis gyventojas renka moliuskus


Susižvalgome. Ragausime ir mes! Besimaudydami prirenkame šiek tiek moliuskų ir išverdame juos.
Moliuskai


Persivalgyti nepavyks, tačiau paragauti labai įdomu.
Moliuskai


Užkandame balta duona, užgeriame alučiu - puikūs pavakariai.
Moliuskai


Grįžtame ant krantinės, ilsimės, stebim vietinius gyventojus.
Vietinis gyventojas plaukia valtele


Dėmesį patraukia intensyviai kažko ieškantis naras.
Naras


Pasirodo jis iš dugno traukia butelius. Uždarbis ar ekologija ?
Naro stiklo tara


Vakaronė, alutis, pokeris. Dangus giedras, tačiau kalnuose vos vos žaibuoja.
Kalnuose žaibuoja


Septintoji kelionės diena - penktadienio rytas. Rugpjūčio penktoji diena. Atsisveikiname su svetingais šeimininkais. Jie užrašo savo telefonus, išlydi kaip senus pažįstamus. Sukame į kalnus - link Durmitoro parko. Nors keliukas į Perasto miestelį vis dar labai vilioja.
Pasirinkimas


Sustojame vidury kalno, atsisveikiname su Kotoro įlanka, neriame gilyn į žemyną.
Kotoro įlanka


Žemyne taip pat apstu nuostabių vaizdų.
Juodkalnija


Kaip iš pasakos.
Juodkalnija


Nemažai stovyklaviečių bei vietinių gyventojų namuku.
Juodkalnija


Tiltai pakibę debesyse.
Juodkalnija


Privažiuojame Žabljak miestelį.
Žabljak miestelis


Metas pietauti. Užsukame į kavinę, esančia šalia "Hotel Žabljak" viešbučio, paprašome meniu. Padavėja paslaptingai mirkteli ir pasiūlo "švedišką" stalą už 5,- eurus žmogui. Prabanga netviska - greičiau primena seną sovietinį pastatą, tačiau su išalkusiais pilvais ginčytis beprasmiška.
"Hotel Žabljak" "švediškas" stalas


Valgome negailėdami savęs. Sriuba, kepsnys, desertas. Pakartoti.. Kodėl gi ne ? Juk atostogos.
Pietūs


Sočiai prikirtę, judame link Durmitoro parko. Vos lašnoja lietutis. Šiąnakt nakvosime palapinėse. Moterys šiek tiek nerimauja, tačiau mes prižadame, jog "ten" nelis.
Durmitoro parkas


Keliukas labai siauras, šalia statūs skardžiai. Klaidos čia kainuoja brangiai.
Durmitoro parkas


Suklysti labai nesunku.
Durmitoro parkas


Aplinka paslaptinga.
Durmitoro parkas


Lyg ne Žemės planetoje.
Durmitoro parkas


Ramybė.
Durmitoro parkas


Sustojęs laikas.
Durmitoro parkas


Kalnų viršūnės kyšo virš debesų. Šį kalną pavadinome "šukuotinis".
"Šukuotinis" kalnas


Surandame vietą, kur buvome apsistoję prieš pora metų. Likusi laužavietė, netgi medžio pliauska, kurią naudojome kaip suoliuką. Smagu prisiminti. Palieku bendrakeleivius įsikurti, pats važiuoju ieškoti malkų laužui. Randu besivoliojantį seną kalniečio valdų tvoros gabalą. Šalia puikuojasi naujos tvoros segmentas, todėl senąjį "pasisavinu" be sąžinės graužimo. Ir tuoj pat "susimoku" už tai. Siaurame keliuke bandydamas apsisukti - įklimpstu. Temsta. Laukiu. Po gero pusvalandžio tolumoje pasirodo žibintai. Dar po 15 min. priartėja "Toyota Land Cruiser". Vietinis vairuotojas turi trosą ir mielai padeda. Stebuklas. Grįžtu su malkomis. Bendrakeleiviai jau pradėję nerimauti.
Kaip ir žadėjome žmonoms - nelija! Kuriame laužą, mėgaujamės vietiniu vynu, sielos ramybe, tyla, žvaigždėtu dangumi.
Durmitoro parke prie laužo


Prisimenu prieš pora metų keistą efektą - visi prie laužo vis įžvelgdavo "kalniečių" veidus. Tai malka, tai akmens šešėlis, tai samanos.. Kaltas alkoholis ? Deguonies trūkumas (aukštis apie 2000m.)? Ar beribė žmogaus fantazija?
"Kalniečio" veidas


"Suoliuką" paliekame sveiką - juk būtinai čia kažkada sugrįšime.
"Beno suoliukas"


Šeštadienis - aštuntoji kelionės diena. Ilgai krapštytis nevalia - reikia skubėti namo, tačiau negalime atsispirti šalia esančiu kalnu. Paeiliui kopiame ir grožimės. Kažkur apačioje debesys.
Durmitoro parkas


Žemai žemai.
Durmitoro parkas


Matosi toliai.
Durmitoro parkas


Kalniečio namas ir daržas.
Durmitoro parkas


Nematyti augalai.
Durmitoro parko augalas


Grįžtu prie palapinių.
Durmitoro parkas


Tvarkome puotos likučius.
Puotos likučiai


Šiuose akmenyse paslepiame vyno butelį. Grįšime! Na, jei rasite - parašykite ar buvo skanus.
Vynas po akmenimis


Atsisveikiname su parku, pamojuojame vietiniam traktorininkui ir judame link namų.
Durmitoro parko traktorininkas


Kelią pastoja avys.
Avys Durmitoro parke


Tačiau vikrus piemuo akimirksniu ištaiso padėtį.
Avys Durmitoro parke


Ir nuliuoksi į kalnus kartu su avimis.
Avys Durmitoro parke


Kalnų "duobės" užpildytos debesimis.
Durmitoro parkas


Suprantame - kodėl juodkalniečiai geri krepšininkai. Tik kas bėga parnešti kamuolio?
Krepšys Durmitoro parke


Privažiuojame "Tara" upę.
"Tara" upė Juodkalnijoje


Vietomis ji labai plati, šalia jos ežerų pavadinimai.
"Tara" upė Juodkalnijoje


Spalva keista, tačiau labai graži.
"Tara" upė Juodkalnijoje


Privažiuojame milžinišką užtvanką.
"Tara" upės užtvanka


Kitoje užtvankos pusėje gausybė žuvų.
"Tara" upės užtvanka


Numetame duonos gabaliuką - jis suvalgomas akimirksniu.
"Tara" upės užtvanka


Namo lekiam tuneliais, siaurais keliukais, vingiais..
Tunelis kalne


Vėlai vakare sustojame pailsėti - tuo tarpu paklydęs maldininkas bando paragauti mūsų automobilio.
Maldininkas


Atgal važiuojame nesustodami. Keičiamės, snaudžiame. Lenkijos keliai nelepina. Nors investuojama į juos daug - praktiškai visur kažkas remontuojama, daug kelio susiaurėjimų, eismas nukreipiamas aplinkeliais.. Po daugiau nei paros laiko - Lietuvos kvapas.
Namai nebetoli


Sekmadienį popiet - namie. Kelionė baigta, nuvažiavome 4700 km. Ačiū bendrakeleiviams.
4700 km.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą